apstabarinti

apstabãrinti tr. Mrc, Knv, Rud apraminti, apstabdyti, aptildyti: Nesgrūskit – diržą paėmęs greitai apstabãrinsiu! Nč. Tep inšėlo arkliai, kap tik apstabãrinau Alv. | Pilt visas cukrus, tai gal apstabãris šitą [verdamų uogų] bėgimą Pv. | refl. Knv: Klausyk, nors kartą apsistabãryk! Lzd. Strekino strekino namo važiuot, paskui delto apsistabãrino ir užnakvojo Vlk. \ stabarinti; apstabarinti